zimbimas

zimbìmas sm. (2) KŽ, zimbìmasis (1) 1. DŽ¹ → zimbti 1: Ir tos bitys girda tą zimbìmą, ir visos tūpas viršuo Vgr. 2. → zimbti 3: Zimbìmas bobų begalinis, reik kantrybės Krš. Už tą zimbìmą nors ir išmalk dantis, rupūžė nekeikant! Rdn. | refl. Dr.